užponiavoti

×užponiavóti žr. užponavoti: 1. P Tos žąsys užponiavójo veršio gardą, tas i bijo eit Jnš. Užponiavó[ja] kokį daiktą, ir patriūbyk anam į nosį! Vvr. | refl. tr.: Užsiponiavos koks suskis trobą, jei nori, ir įeiti bijok Vvr. 2. Bažnyčia prakeikta, jau tokia velnių užponiavota Sln. ║ refl. įsigalėti: Dabar pas mus užsiponiavójo visokios ligos, ir nusikratyti anų sunku Krkl. \ poniavoti; užponiavoti